Socialinių mokslų daktarė: koučingas nekonkuruoja su psichologija

Mokslinių tyrimų duomenimis, net 95 proc. žmonių neabejodami tvirtina, jog save pažįsta. Tačiau realybėje, tokių, save pažįstančių paklausus su karjera, asmeniniu gyvenimu ar santykiais susijusių klausimų, sumažėja iki 10-15 proc. Pasak socialinių mokslų daktarės, identiteto instituto „iGrow“ ugdančiojo konsultavimo (koučingo) lektorės Aistės Dromantaitės, gyvenime esame linkę „įjungti autopilotą“ – veikiame negalvodami. Kam, kaip ir kodėl darome vieną, o ne kitą, tad norėdami atrasti geriausią savo versiją, pirmiausia turime ugdyti sąmoningumą.

​

„Kasdieną susiduriame su aplinkybėmis, kurios priverčia spręsti įvairiausias situacijas. Pavyzdžiui, kažkas užstatė mūsų automobilį parduotuvės aikštėje ir mes galime rinktis: ar žmogų apšaukti, ar pagalvoti, kodėl jis tą padarė, – sako dr. A. Dromantaitė. – Augindami sąmoningumą priimsime sprendimus, kurie leis džiaugtis gyvenimu, užuot privertę mus jaustis blogai. Koučingas, kitaip vadinamas ugdančiuoju konsultavimu, būtent to ir moko – sąmoningumo, atvirumo, nuostatų keitimo ir įvairių technikų, kurias galime pritaikyti tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime.“

​

Pasak socialinių mokslų daktarės, koučingo procesas vidutiniškai trunka 7-12 mėnesių ir jo metu pasiekti rezultatai dažniausiai rodo 80 proc. išaugusį pasitikėjimą savimi, 73 proc. – pagerintus santykius, 72 proc. – sustiprintus bendravimo įgūdžius.  

​

Lietuvoje vis dar labai jauna sritis

​

Lietuvoje koučingas nėra reglamentuotas, todėl profesiniame ir asmeniniame lygmenyje jaučiama atskirtis. „Lietuvoje koučingas dar neturi nusistovėjusios praktikos, tad ne visada egzistuoja „teisingas“ supratimas apie šią discipliną, – pastebi dr. A. Dromantaitė. – Žinoma, kalbant apie organizacinį koučingą, viskas yra aiškiau: samdančioji pusė – vadovas ar personalo skyriaus vadovas ir samdomasis, t.y. išorinis koučingo ekspertas, sutaria susitikimų skaičių ir nustato pamatuojamus tikslus. Šių sesijų rezultatai visais atvejais tikrai duos naudą – yra paskaičiuota, kad ROI (investavimo grąža) tokiais atvejais įmonei dažnai atsiperka ne tik 300-400 proc., bet ir 800 proc.“

Pasak dr. A. Dromantaitės, kiek kitokia situacija yra kalbant apie gyvenimo koučingą (angl. life coaching), kuris vertinamas labai individualiai ir kartais suprantamas neteisingai. „Čia pasitaiko nemažai mistifikavimo ir painiojimo su įvairiais ritualais, meditacijomis, sveikatinimo priemonėmis, išvykomis į Balio salas, moteriškumo kursais, drąsos žaidimas ir pan.“, – aiškina specialistė, pabrėždama, jog toks suvokimas ne tik klaidingas, bet ir žalingas visai rinkai.

​

Todėl, ekspertės teigimu, svarbu susipažinus su koučingo specialistu patikrinti keletą aspektų. „Kiekvienas koučingo specialistas turi savo filosofiją ir vertybinį pamatą, kuriuo remiasi savo veikloje – vieni labiau tiki ezoteriniais pagalbos instrumentais, kiti – įvairiais loginiais instrumentais ir resursais, treti apjungia psichologijos žinias ir pan. Svarbiausias kriterijus renkantis koučingo išorinę pagalbą yra įsitikinti, ar specialisto metodai paremti Tarptautinės koučingo specialistų federacijos Etikos kodeksu.

​

Koučingo tikslas – padėti žmogui eiti užsibrėžto tikslo link

Identiteto instituto lektorė pastebi, jog koučingas veda tiek į gilesnes asmeninių klausimų analizes, tiek leidžia peržvelgti profesinę patirtį, todėl spręsdami vienos srities klausimus, paliečiame ir kitą pusę. „Koučingui individas svarbus kaip visuma ir jo kontaktas su supančia aplinka, todėl neišvengiamai analizuojamas ne tik individo pateikiamas klausimas, bet ir tai, kas yra jo aplinkoje ir ar norimas rezultatas atitinka tą aplinką“, – sako dr. A. Dromantaitė.

​

Taip pat specialistė išskiria, jog koučingo technikų yra daug ir įvairių, tačiau visų jų tikslas – padėti žmogui eiti užsibrėžto tikslo link.

„Bendrąja prasme, koučingas veikia labai paprastai – sukuriant saugų bendravimo santykį žmogui užduodami „stiprūs“ klausimai, lavinantys jo mąstyseną ir atskleidžiantys potencialą. Klausimai nėra patogūs, malonūs ar paglostantys – jie provokuoja, taip padėdami drąsiau veikti“, – pasakoja „iGrow“ lektorė.

​

Prie populiariausių koučingo disciplinos metodų galima priskirti šiuos: „gyvenimo balanso rato“, padedantį susidėlioti konkrečius žingsnius siekiant galutinio tikslo, „metaforą“ – aiškiau pamatyti rūpimą klausimą, suteikiant jam „svorio“ ir pasiūlant papildomų resursų jam spręsti, bei žymiausio koučingo specialisto J. Whitmore GROW modelį, padedantį įvertinti realią situaciją ir numatyti galimybes bei priemones ateities veiksmams.

​

„Dažnu atveju metodai parenkami pagal amžiaus grupes: jaunesnės kartos, vadinamos Y ar Z, yra ryžtingesnės priimti sprendimus, daugiau sau leidžia, nors pradžioje ir abejoja, yra drąsesnės gyventi ir imti iš gyvenimo jo teikiamas dovanas, – patirtimi dalijasi dr. A.Dromantaitė. – Vyresnioji karta – X ir dalis Y atstovų – labiau apmąstanti, daugiau svarstanti ir turinti visokių ribojančių įsitikinimų, kad „taip negalima“, „taip nepadoru“, „ką kiti pasakys“ ir pan.“

​

Disciplinų sinergija

​

Ryškios linijos tarp psichologijos ir koučingo dr. A. Dromantaitė nebrėžia, kadangi patyrę ir aukšto lygio koučingo specialistai geba „panirti“ ir analizuoti gilesnius individų klausimus. „Jei žmogui ilgą laiką nesiseka susikoncentruoti ties užduotimis ar santykiais ir paaiškėja tam tikri ribojantys asmeniniai įsitikinimai, šiuos klausimus galima spręsti ir koučingo principais, tačiau čia labai svarbu žinios, praktika bei korektiškas individo supratimas. Apskritai, šios dvi disciplinos ne tik kad gali papildyti viena kitą, bet ir stipriai tai daro – ne vienas instrumentas ir teorinis pagrindas yra paimtas iš psichologijos, aiškinant koučingo teoriją ir praktiką, ir ne vienas psichologas perima koučingo filosofiją savo darbui.“

​

Dr. A. Dromantaitės nuomone, nors tokia sinergija egzistuoja, yra ir esminių skirtumų. „Pirmiausia, koučingas analizuoja individo dabarties klausimą ir situaciją bei jo norus ir tikslų pasiekimą netolimoje ateityje. Antra, koučingo klausimų pobūdis skiriasi nuo psichologų ar psichoterapeutų užduodamų, o trečia – šių dviejų disciplinų klientų ratas yra skirtingas: koučingą renkasi norintys pokyčių ir jų siekiantys ryžtingai, – sako specialistė, pastebėdama, jog psichologijos ar psichoterapijos atveju individai yra ne tokie susikoncentravę į galutinį tikslą, daugiau susitelkia į turimą klausimą ar problemą.

​

Pasak ekspertės, koučingą galima laikyti tarsi tiltu, apjungiančiu įvairiausias asmenybės tobulėjimo ir ugdymo technikas. Pavyzdžiui, asmenybės identiteto institute dėstomiems A. Maslow piramide bei R. Barret septyniais sąmoningumo lygiais paremtiems moduliams koučingas padeda reflektuoti vykstančius studijuojančiųjų tobulėjimo ir augimo procesus, paremtus moderniosios psichologijos principais.

​

„Koučingas padeda sustabdyti save ir atsakyti į klausimus: kas aš dabar esu?, kas mane supa?, ko aš išmokau?, kur link judu?“, –  apibendrina koučingo esmę specialistė.