Kairėje pateiktoje schemoje pavaizduoti septyni organizacijos vystymosi etapai.

 

Pirmuose trijuose etapuose dėmesys sutelkiamas į pagrindinius  organizacijos poreikius - finansinį pelningumą ir stabilumą, harmoningų santykių su darbuotojais ir klientais kūrimą bei aukštos kokybės sistemų ir procesų kūrimą. Be tvirto pagrindo šiose trijose

srityse organizacijos negali vystytis ir augti. Ketvirtajame vystymosi  etape daugiausia dėmesio skiriama sąmoningam vystymuisi - perėjimui nuo baime pagrįstos ir nelanksčios  hierarchijos prie lankstesnių, adaptyvesnių ir įtraukesnių valdymo sistemų, kurios suteikia darbuotojams galimybę diegti naujoves ir būti atsakingiems už organizacijos sėkmę.

 

Paskutiniuose trijuose vystymosi etapuose daugiausia dėmesio skiriama organizacijos tikslo įgyvendinimui. Tai apima susiderinimą dėl organizacijos vertybių bei tikslo, bendradarbiavimą su kitais, siekiant abipusiai naudingų sąjungų.

​

Organizacijos, kurios orientuojasi tik į pagrindinių poreikių tenkinimą (pirmieji trys etapai), paprastai nėra rinkos lyderės. Jos gali būti sėkmingos savo konkrečioje nišoje, tačiau paprastai jos yra pernelyg susitelkusios į savo vidų ir per daug susitelkusios į save arba pernelyg

nelanksčios ir biurokratiškos, kad taptų savo srities novatorėmis.

Jos lėtai prisitaiko prie rinkos  pokyčių ir nesuteikia savo darbuotojams daugiau galimybių. Darbuotojų entuziazmas mažas, o naujovės ir kūrybiškumas slopinami. Darbuotojų įsitraukimo lygis yra palyginti žemas. Tokioms organizacijoms paprastai vadovauja lyderiai, kurie veikia kurdami baimės kultūrą. Darbuotojai jaučiasi nusivylę arba per mažai įgalinti.

​

Kita vertus, organizacijoms, kurios orientuojasi tik į aukštesnių  etapų vystymąsi, trūksta pagrindinių verslo įgūdžių, reikalingų efektyviai ir pelningai veiklai. Jos yra neefektyvios ir nepraktiškos sprendžiant finansinius klausimus, nėra orientuotos į klientus, joms trūksta

sistemų ir procesų, būtinų aukštiems veiklos rezultatams pasiekti. Jos gali turėti tvirtą bendrą tikslą, tačiau, jei neskiria dėmesio pagrindiniams organizacijos poreikiams, joms bus sunku

pasiekti savo tikslą. Tokias organizacijas dažnai randame ne pelno siekiančiame sektoriuje.

 

Sėkmingiausios organizacijos daugiausia dėmesio skiria savo pagrindiniams poreikiams ir evoliuciniams poreikiams. Jos vadovaujasi tikslais, vertybėmis ir rūpinasi savo darbuotojų, klientų ir visuomenės, kurioje veikia, gerove. Jos yra vadinamos visapusiško

spektro organizacijomis. Tai reiškia, kad organizacija gali reaguoti į bet kokius iššūkius, su kuriais susiduria, nes ji išmoko veikti visuose vystymosi etapuose.

 

Viso spektro organizacijos

 

Išgyvenimas

​

Pirmajame organizacijos vystymosi etape daugiausia dėmesio skiriama finansiniam aspektui. Neturėdamos pelno arba galimybės gauti nuolatinį lėšų srautą, organizacijos greitai žūsta. Kiekvienai organizacijai finansinis pakankamumas ir stabilumas turi būti svarbiausias rūpestis. Būtina sėkmės sąlyga šiame sąmoningumo lygmenyje yra dėmesys pinigų srautams ir galutiniam rezultatui. Kai įmonės per daug dėmesio skiria finansiniam aspektui, jos pradeda orientuotis į trumpalaikę vertę akcininkams. Sėkmės raktas pirmajame vystymosi etape - geri finansiniai rezultatai ir dėmesys darbuotojų sveikatai ir saugai.

 

Santykiai

​

Antrajame organizacijos vystymo etape daugiausia dėmesio skiriama darniems tarpasmeniniams santykiams ir geriems vidiniams ryšiams kurti. Be gerų santykių su darbuotojais, klientais ir tiekėjais įmonės išlikimui iškils pavojus. Šiame plėtros etape svarbiausia yra sukurti darbuotojų lojalumo ir priklausymo jausmą, o tarp organizacijos ir jos klientų bei tiekėjų - rūpinimosi ir ryšio jausmą.

 

Realizacija

​

Trečiajame organizacinės plėtros etape daugiausia dėmesio skiriama efektyvumui, našumui, kompetencijai, kokybei ir profesionalumui. Organizacijoje svarbus rezultatų matavimas. Viskas, ką matuojate, turi tendenciją tobulėti.

​

Šiame vystymosi etape organizacija daugiausia dėmesio skiria tam, kad išliktų aktuali savo klientams, siektų tobulumo perimdama geriausią praktiką ir nuolat diegdama našumo ir efektyvumo didinimo priemones. Didelis dėmesys skiriamas sistemoms ir procesams, o norimiems rezultatams pasiekti kuriamos strategijos.

​

Evoliucija

​

Ketvirtajame organizacijos plėtros etape daugiausia dėmesio skiriama gebėjimui prisitaikyti, darbuotojų įgalinimui, nuolatiniam atsinaujinimui ir nuolatiniam mokymuisi.

​

Šiame vystymosi etape svarbiausia yra tai, kaip skatinti inovacijas, kad būtų kuriami nauji produktai ir paslaugos, atitinkantys rinkos galimybes. Tam reikia, kad organizacija būtų lanksti ir prisiimtų apskaičiuotą riziką.

​

Darna

​

Penktajame organizacijos vystymosi etape daugiausia dėmesio skiriama  kolektyviniems veiksmams organizacijoje  kurti. Svarbiausi reikalavimai šiame vystymosi etape yra sukurti bendrą ateities viziją, kuri įkvėptų darbuotojus, bendrą vertybių rinkinį, kuriuo būtų vadovaujamasi priimant sprendimus, ir organizacijos tikslą, kuris yra daugiau nei pelno siekimas.

​

Bendradarbiavimas

​

Šeštajame organizacijos vystymosi etape daugiausia dėmesio skiriama vidinio susietumo lygio gilinimui ir išorinio susietumo jausmo išplėtimui bendradarbiaujant. Viduje daugiausia dėmesio skiriama padėti darbuotojams rasti asmeninį pasitenkinimą. Išorėje daugiausia dėmesio skiriama abipusiai naudingoms partnerystėms ir sąjungoms su verslo partneriais ir vietos bendruomenėmis kurti, kad būtų padidintas organizacijos poveikis ir sustiprintas jos atsparumas. Darbuotojai ir klientai taip pat turi jausti, kad įmonė rūpinasi jais, jų ateitimi ir poreikiais.

​

Sėkmės šiame sąmoningumo lygmenyje prielaida - ugdyti lyderius, turinčius stiprų empatijos Jausmą. Organizacija turėtų padėti darbuotojams tapti viskuo, kuo jie gali tapti tiek profesiniu, tiek asmeniniu požiūriu. Šiame vystymosi etape daug dėmesio skiriama lyderystės ugdymui.

​

Indėlis į ateitį

​

Septintajame organizacijos vystymosi etape daugiausia dėmesio skiriama indėliui į visuomenės gerovę. Išoriškai organizacija šiame raidos etape daugiausia dėmesio skiria vietiniam, nacionaliniam ar pasauliniam aktyvumui kuriant tvarią žmonijos ir planetos ateitį.

Organizacijos viduje dėmesys sutelkiamas į užuojautos atmosferos puoselėjimą.

​

Šiame sąmoningumo lygmenyje svarbiausias klausimas yra gilaus socialinės atsakomybės jausmo ugdymas visoje organizacijoje, rūpinantis socialiniu teisingumu, žmogaus teisėmis ir pasaulinės aplinkos ekologija. Norėdamos sėkmingai veikti šiame sąmoningumo lygmenyje, organizacijos turi laikytis aukščiausių etikos standartų visuose santykiuose su darbuotojais, tiekėjais, klientais, partneriais, investuotojais ir vietos bendruomene.

 

Šaltinis:  Richard Barrett "Vertybėmis pagrįsta organizacija”